Informuojame, kad svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies) produktų krepšelio formavimui bei tinkamam šios svetainės funkcionavimui. Detalesnę informaciją apie naudojamus slapukus, bei kaip atsisakyti savo sutikimo, galite rasti čia.

Sutinku uždaryti

Pamatų montavimas yra vienas iš svarbiausių ir didžiausią reikšmę turinčių statybos etapų, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą pamatų tipą. Priimti sprendimą, kokį pamato tipą pasirinkti ir kaip jį įrengti, be specialisto pagalbos nereikėtų. Tik jis gali teisingai įvertinti pastato apkrovas į pamatų pagrindą – gruntą. Pašalinės konsultacijos su pažįstamais ar statybininkais neturėtų įtakoti, kokie pamatai jūsų namui reikalingi, tuo labiau, kad statomą namą laiko ne pamatas, o gruntas, ant kurio įrengiamas pamatas. Kuo tas gruntas silpnesnis, tuo didesnė tikimybė, kad pamatas „sės“. Dažnai tenka matyti sutrūkinėjusias mūrinio namo sienas, tai įtakoja būtent “sėdantys” pamatai. Norint išvengti tokių netikėtumų, reikia apskaičiuoti namo svorį (koks namas bus: karkasinis, mūrinis ar medinis, kokio dydžio, kokios medžiagos bus naudojamos) bei atlikti grunto tyrimus – inžinerinius geologinius tyrinėjimus, kurie suteiks reikalingą informaciją apie grunto tvirtumą, t.y. informacijos apie grunto sandarą – koks jis yra – smėlis, žvyras ar molis, parodys, kur slūgso gruntiniai vandenys, įšalimo gylį. Kiekvieno grunto įšalo gylis yra skirtingas: smėlis - iki 1,20 m, molis ar priemolis - iki 1,50 m. Kiek gruntas įšąla, priklauso ne tik nuo geografinės vietos padėties, bet ir nuo gruntinių vandenų. Temperatūrai tapus minusine, drėgnas gruntas peršąla, ledu tampantis vanduo išsiplečia maždaug 10 proc. ir dėl to vyksta grunto plėtimasis. Žiemą gruntas tarsi mėgina išstumti pamatus iš žemės ir, atvirkščiai, mėgina įtraukti pavasarį, kai tirpsta ledas. Kadangi skirtingose pamatų vietose tai vyksta nevienodai, gali prasidėti pamatų deformacijos ir atsirasti įskilimų. Besiplečiantis gruntas gali pakelti net ir visą pastatą, tačiau skirtingose sklypo vietose skirtingu intensyvumu. Norint užkirsti kelią šiam procesui, reikia tinkamai išlieti pamatus. Nustačius grunto atsparumą, galima sužinoti, kokį svorį jis gali atlaikyti, o tada jau galima rinktis pamatų tipą. Netgi renkantis kartotinį (tipinį) projektą kiekvienu atveju pamatus reikia paskaičiuoti iš naujo, pagal jūsų sklypo atliktus inžinerinius geologinius tyrimus, nors perkant tokius projektus pamatai jau būna paskaičiuoti. Tai kainuos papildomai, bet būtina, nes jei kaimyno namas stovi gerai, dar nereiškia kad šalia gerai stovės ir jūsiškis.

Namų projektai, statyba

Reikia pagalbos?
O gal turite klausimų?

Jus aptarnaus įmonės konsultantas

Palikti žinutę
Reikia pagalbos?

Tinkamo pamatų tipo pasirinkimas

Pamatų montavimas yra vienas iš svarbiausių ir didžiausią reikšmę turinčių statybos etapų, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą pamatų tipą. Priimti sprendimą, kokį pamato tipą pasirinkti ir kaip jį įrengti, be specialisto pagalbos nereikėtų. Tik jis gali teisingai įvertinti pastato apkrovas į pamatų pagrindą – gruntą. Pašalinės konsultacijos su pažįstamais ar statybininkais neturėtų įtakoti, kokie pamatai jūsų namui reikalingi, tuo labiau, kad statomą namą laiko ne pamatas, o gruntas, ant kurio įrengiamas pamatas. Kuo tas gruntas silpnesnis, tuo didesnė tikimybė, kad pamatas „sės“. Dažnai tenka matyti sutrūkinėjusias mūrinio namo sienas, tai įtakoja būtent “sėdantys” pamatai. Norint išvengti tokių netikėtumų, reikia apskaičiuoti namo svorį (koks namas bus: karkasinis, mūrinis ar medinis, kokio dydžio, kokios medžiagos bus naudojamos) bei atlikti grunto tyrimus – inžinerinius geologinius tyrinėjimus, kurie suteiks reikalingą informaciją apie grunto tvirtumą, t.y. informacijos apie grunto sandarą – koks jis yra – smėlis, žvyras ar molis, parodys, kur slūgso gruntiniai vandenys, įšalimo gylį. Kiekvieno grunto įšalo gylis yra skirtingas: smėlis - iki 1,20 m, molis ar priemolis - iki 1,50 m. Kiek gruntas įšąla, priklauso ne tik nuo geografinės vietos padėties, bet ir nuo gruntinių vandenų. Temperatūrai tapus minusine, drėgnas gruntas peršąla, ledu tampantis vanduo išsiplečia maždaug 10 proc. ir dėl to vyksta grunto plėtimasis. Žiemą gruntas tarsi mėgina išstumti pamatus iš žemės ir, atvirkščiai, mėgina įtraukti pavasarį, kai tirpsta ledas. Kadangi skirtingose pamatų vietose tai vyksta nevienodai, gali prasidėti pamatų deformacijos ir atsirasti įskilimų. Besiplečiantis gruntas gali pakelti net ir visą pastatą, tačiau skirtingose sklypo vietose skirtingu intensyvumu. Norint užkirsti kelią šiam procesui, reikia tinkamai išlieti pamatus. Nustačius grunto atsparumą, galima sužinoti, kokį svorį jis gali atlaikyti, o tada jau galima rinktis pamatų tipą. Netgi renkantis kartotinį (tipinį) projektą kiekvienu atveju pamatus reikia paskaičiuoti iš naujo, pagal jūsų sklypo atliktus inžinerinius geologinius tyrimus, nors perkant tokius projektus pamatai jau būna paskaičiuoti. Tai kainuos papildomai, bet būtina, nes jei kaimyno namas stovi gerai, dar nereiškia kad šalia gerai stovės ir jūsiškis.

Mobili www.namustatybos.lt versija